Kai partneris nešneka

Tyla gali būti naudinga – ji leidžia žmogui pabūti su savo mintimis ir geriau suprasti save. Tačiau kai tyla tampa ginklu konflikte, ji praranda gydančią galią ir ima žaloti santykius. Situacija, kai partneriai po konflikto nusprendžia nekalbėti, nėra reta, tačiau ypač pavojinga ji tampa tada, kai tęsiasi ilgą laiką. Trumpi nebendravimo periodai kartais gali būti naudingi – jie leidžia permąstyti santykius, įvertinti savo klaidas, suprasti, ko iš tikrųjų norite ir kas jums netinka.

Vis dėlto ilgalaikė išorinė tyla dažnai įveda žmones į vidinius dialogus, kurie ne visada padeda. Mintys tampa destruktyvios, pradedami kurti hipotetiniai scenarijai, o prasčiausia tai, kad tuos pačius arba visai kitus scenarijus kuria ir kita pusė. Jei iki vakaro nepavyko pasikalbėti, ryte situacija gali būti dar sudėtingesnė: vienas partneris gali blogai išsimiegoti ir sukurti naujų argumentų nekalbėti, o kitas – nuspręsti, jog santykiai nebeteikia saugumo. Tokie mintyse gimstantys „pabėgimo planai“ tik dar labiau dramatizuoja situaciją ir žaloja santykių pagrindą. Akivaizdu – tokia dinamika santykiams naudos neatneša.

Kaip išeiti iš tylos?

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti juokingas klausimas, tačiau realybėje nutraukti tylą reikalauja daug drąsos. Pirmiausia reikia pripažinti, kad jūsų susikurti scenarijai nebūtinai yra tikri. Antra – pripažinti sau, kad norite išsaugoti santykius. Trečia – įveikti savo ego. Ir galiausiai – išdrįsti kalbėti taip, kad konfliktas nebūtų atnaujintas. Po ilgos tylos gero emocinio fono dažniausiai nebūna, todėl prireikia pastangų.

Pradėti galima nuo paprasto ir nuoširdaus jausmų įvardijimo. Tinka tokios frazės:

• „Aš jaučiuosi atitolęs, kai mes nekalbame ilgiau. Man svarbu suprasti, kas vyksta. Norėčiau išgirsti tave, kai jausies pasiruošęs.“

• „Tyla man sunkiai pakeliama, nes imu fantazuoti blogiausius scenarijus. Ar galime rasti būdą kalbėtis švelniau?“

Tokiam pokalbiui svarbu parinkti tinkamą laiką – kai partneris ramesnis, kai nėra skubos ar buitinių darbų spaudimo. Puikiai tinka pasivaikščiojimas, ramus vakaras ar tiesiog atsisėdimas šalia.

Dažnai žmonės po konfliktų tyli ne todėl, kad nori pakenkti, bet todėl, kad bijo partnerio reakcijos. Tokiu atveju padeda sakiniai, kurie kuria saugumą ir leidžia suprasti, kad tikslas – ne konfliktas, o supratimas:

• „Aš noriu suprasti, o ne kaltinti.“

• „Tu man rūpi, ir aš noriu išgirsti tavo pusę.“

Labai svarbu vengti kaltinamųjų klausimų, pvz., „Kodėl tu tyli?“. Vietoje to geriau klausti:

• „Kaip šiandien jautiesi?“

• „Kaip galėčiau padėti?“

Jei jaučiate, kad tyla yra naudojama kaip bausmė, būtina įvardinti ribą:

• „Kai tu visiškai nustoji su manimi kalbėti kelioms dienoms, aš jaučiuosi baudžiamas. Toks elgesys mane žeidžia.“

Tačiau būna situacijų, kai partneriai nebegali išeiti iš tylos patys. Tuomet vertinga įtraukti trečiąjį asmenį – mediatorių.

Kaip mediatorius gali padėti išeiti iš tylos

Kai santykiuose įsivyrauja užsitęsusi tyla, partneriams tampa vis sunkiau grįžti į atvirą ir saugią komunikaciją. Tokiose situacijose itin veiksminga gali būti mediacija – procesas, kurio metu neutralus profesionalas padeda porai atkurti ryšį ir bendrauti pagarbiai. Mediatorius sukuria neutralią erdvę, kurioje abu partneriai gali kalbėti be baimės, kad pokalbis vėl virs konfliktu. Jo užduotis – padėti suprasti tylos prasmę: ar tai emocinis atsitraukimas, skauda, neišsakyti lūkesčiai, ar baimė kalbėti apie jautrius dalykus.

Mediacijos metu partneriai mokosi naujų bendravimo būdų – kaip įvardyti savo poreikius, kaip kalbėti nepuolant, kaip išlaikyti pagarbą net ir tada, kai nuomonės skiriasi. Mediatorius padeda sukurti „naujas taisykles“, kurios padeda ateityje išvengti užstrigimų: kaip pasakyti, kad reikia pauzės, kada grįžti į pokalbį, kaip įvardyti jausmus prieš užsidarant. Taip mediacija tampa ne tik būdu išeiti iš tylos, bet ir keliu į brandesnį ir sąmoningesnį santykį.

Po mediacijos partneriai dažnai jaučiasi geriau išgirsti, labiau suprasti ir turintys aiškesnius įrankius konstruktyviai komunikacijai. Ryšys tampa tvirtesnis, o santykių dinamika – sveikesnė.

Kada verta kreiptis į mediaciją?

Į mediaciją vertėtų kreiptis tada, kai partnerių tyla ar nesusikalbėjimas tęsiasi ilgiau, nei jie patys pajėgia tai išspręsti. Užsitęsusi emocinė distancija, kartojasi konfliktai, vengiamas pokalbis – visa tai rodo, kad santykiams reikia saugios erdvės dialogui. Mediacija padeda porai išjudėti iš užstrigimo, aiškiau suprasti vienas kito jausmus ir poreikius bei atkurti konstruktyvų bendravimą. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo lengviau sugrąžinti ryšį ir išvengti gilesnių santykių krizių.